Remiantis Eurostato paskelbtais duomenimis, 2024 m. atsinaujinanti energija sudarys 47,5 % viso ES suvartojamos elektros energijos, palyginti su 28,6 % 2014 m. ir 15,9 % 2004 m., o tai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ES perėjo prie švarios energijos. Nepaisant šios bendros augimo tendencijos, ES valstybių narių rezultatai skiriasi.
Atsinaujinančios energijos gamybos kategorijose ES dominuoja vėjo ir hidroenergija, atitinkamai pagaminama 38,0 % ir 26,4 % visos elektros energijos, ty beveik du trečdalius. Saulės energija sudaro 23,4% visos atsinaujinančios elektros energijos gamybos, kietasis biokuras - 5,8%, o kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai - 6,4%. Saulės energija tapo greičiausiai{8}}augančiu atsinaujinančios energijos šaltiniu; 2008 m. ji sudarė tik 1 % ES atsinaujinančios elektros energijos ir pagamino 7,4 teravat{12}} val. (TWh), tačiau iki 2024 m. saulės energijos gamyba turėtų išaugti iki 304 TWh.
Tarp ES valstybių narių Austrija užima pirmąją vietą pagal atsinaujinančios energijos gamybos dalį – 90,1 % jos suvartojamos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pirmiausia hidroenergijos. Švedija atidžiai seka: 88,1 % elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, daugiausia iš vandens ir vėjo energijos. Danija turi 79,7 %, daugiausia iš vėjo energijos. ES valstybės narės, kuriose atsinaujinančios energijos dalis yra mažesnė nei 25 %, yra Slovakija (24,9 %), Kipras (24,1 %), Vengrija (24,1 %), Liuksemburgas (20,5 %), Čekija (17,9 %) ir Malta (10,7 %).
